kopos

Nakties tamsa mus gaubia tarsi šilkas,
Pasaulis dingo, likom tik mes du.
Ant jūros bangų – atspindys neaiškus,
Mūsų šešėlių šokis tarp putų baltų.

Mmm... ar jauti ...? kaip mano pirštu galiukai seka tavo prakaito laša ant tavo virpančio kuno...
Purus smėlis po mumis, o viršuj – žvaigždynai,
Pušų kvapas maišosi su druska sūria.
Sudrėkę delnai ieško kelio į tylą,
Širdies plakimas aidi naktinėje jūroje.

Tas ritmas lydo mūsu kūnus...

Kiekvienas dūžis – lyg būgnas krūtinėj,
Artumas degina, nors vėjas vėsus.
Jaučiu tavo alsavima,tavo pulsą...

Tavo kvėpavimas – vienintelė tiesa,
Sujungianti žemę, vandenį ir mus.

Purus smėlis po mumis, o viršuj – žvaigždynai,
Pušų kvapas maišosi su druska sūria.
Sudrėkę delnai ieško kelio į tylą,
Širdies plakimas aidi naktinėje jūroje.

Tik jūra klauso...
Tik naktis mato...
Sustojęs laikas mūsų delnuose.