gandriukas

Nu nahui, seni, kas čia per vaizdelis?
Galvoj dar groja vakar dienos gabalėlis.
Prabudau prie jūros, smėlis tarp dantų,
Bet bėda didžiulė – aš be kelnių guliu nu i nahui.!
Bangos skalauja, saulutė jau kepina,
O atmintis mano – blet bus ištrinta...!

Guliu kaip undinas, uodegos neturiu,
Mano „gandriukas“ vėsinas – į dangų žiūri!
Aplinkui bobų pilna, klykia jos balsu,
O aš kaip skulptūra – man visai nebaisu!

"(blet kiaušus i sauja ,ir pysu nahui iš čia.!)"

Bet bėgu, bėgu, pyzdu viskas man,
Lekiu per kopas – tiesiai į barą šiandien!

Bobos telefonus traukia, „TikTok’as“ liepsnos,
Tokio gražaus vaizdo jos niekad nesapnuos.
Viena sako: „Žiūrėk, koks jūros sūnus!“,
Kita kvatoja: „Gandriukas tai sūrus!“
"(bet ir pasiutes koks paglostyti negaliu spjaudos ant akių)"!

O aš tik pašokau, užpakalis šviečia,
Lekiu lyg raketa, kol mentu nekviečia.

Guliu kaip undinas, uodegos neturiu,
Mano „gandriukas“ vėsinas – į dangų žiūriu!
Aplinkui bobų pilna, klykia jos balsu,
O aš kaip skulptūra – man visai nebaisu!
Bet bėgu, bėgu, pyzdu viskas man,
Lekiu per kopas – tiesiai į barą šiandien!
Pyzdu jas visas,kiaušai saujoj ir aš jau varau...
Bėgu be kelnių!
Laisvė gandriukui!
Balius tęsiasi!